- Data: teirautis agentūroje
- Kaina: nuo 2620 €/asm + aviabilietai
Indonezija: 4 salos – egzotinė kelionė
Šalis, kurią sudaro daugiau kaip 17 000 salų – tikrai turi ką pasiūlyti. Šios kelionės metu aplankysite 4 – Džavą su jos šventyklomis ir vulkanais, Borneo su orangutanais, Sulavesi su keistomis tradicijomis ir nuostabia gamta, bei Bali – kur rasite gyvą kultūrą ir paplūdimius.
Kodėl verta rinktis šią kelionę?
- 4 Indonezijos salos – lyg 4 skirtingos valstybės, kiekviena skirtinga ir įdomi;
- Vasara – geriausias metas lankytis, čia nelyja ir vyksta daug švenčių;
- Įdomiausios šalies istorinės vietos – budistinės ir induistinės šventyklos;
- Daug gamtos – stebėsime orangutanus džiunglėse, sutiksime saulę prie Bromo ugnikalnio, džiaugsimės žaliomis ryžių terasomis. Naujiena – Borneo džiunglėse apsistosime jaukioje lodžijoje;
- Poilsis Balio saloje puikiame viešbutyje ant jūros kranto.
1 – 2 diena.
Skrydis į Džakartą.
Nusileidę Džakartos oro uoste vyksite į viešbutį ilsėtis. Džakarta (Jakarta) – tai Indonezijos sostinė, esanti tankiausiai pasaulyje apgyvendintoje saloje Javoje. Nakvynė viešbutyje.
3 diena.
Džakarta – Pangkalan Bun – Tandžung Puting nacionalinis parkas.
Džakartoje ilgai neužsibūsime (na nemylime mes tų didmiesčių… bet juk ne veltui Džakarta dar yra vadinama didžiuoju durianu – labiausiai dvokiančiu vaisiumi pasaulyje…) – iš karto po pusryčių važiuosime į oro uostą skrydžiui į Borneo. Indoneziečiai jiems priklausančią Borneo salos (3-ios didžiausios pasaulyje) dalį vadina Kalimantanu (po dalį Borneo priklauso Malaizijai ir Brunėjui). Iš Pangkalan Buno oro uosto važiuosime į Kumai uostą, kur tradiciniu laivu, vadinamu klotoku (klotok) pasieksime Tandžung Putingo nacionalinį parką. Šis parkas garsėja kaip pagrindinis prieglobstis nykstantiems orangutanams, būtent jame dr. Birutė Galdikas yra įkūrusi jų gelbėjimo centrą. Šiandien sustosime trečiojoje stovykloje, kurioje stebėsime, kaip orangutanai ateina savo porcijos bananų ar saldžiųjų bulvių. Artėjant vakarui prie upės susirenka dar vienos įdomios beždžionės – ilganosiai arba dar kitaip vadinami proboskiai. Pietus ir vakarienę valgysime laive, nakvosime jaukioje džiunglių lodžijoje.
4 diena.
Tandžung Puting parkas ir orangutanai.
Visa diena bus skirta orangutanų stebėjimui. Nebijokite, tai tikrai neprailgs. Orangutanai gali būti labai bendruomeniški, bet lygiai taip pat jie puikiai jaučiasi vieni. Orangutanams nereikia vis patikrinti iš naujo santykių, jie vienišiai, nes taip jiems lengviau išsimaitinti nedraugiškose džiunglėse. Maisto šaltiniai džiunglėse yra išsidėstę dideliame plote, orangutanai – dideli gyvūnai, kuriems reikia itin daug maisto, tad jie negali sau leisti susiburti vienoje vietoje, keliauti ir maitintis grupėmis. Jei taip būtų – jiems tektų nukeliauti didesnius atstumus, norint susirasti maisto ir gal net rungtis tarpusavyje dėl maisto. Palyginti su žmonėmis ar kitomis žmogbeždžionėmis, orangutanai veikia labai lėtai judėdami. Jų judesiai atsargūs ir ištęsti. Jie mums atrodo švelnūs, malonūs ir nekalti. Pusryčiai, pietūs, vakarienė ir nakvynė lodžijoje.
5 diena.
Pangkalan Bun – Semarangas – Borobuduras – Džogdžakarta.
Paliekame Borneo ir grįžtame į Javą. Skrydis į Semarangą iš kur automobiliu tęsime kelionę į Džogdžakartą – Indonezijos kultūros sostinę. Pakeliui sustosime Borobudure – tikriausiai žinomiausiame Indonezijos pastate ir vienoje gražiausių pasaulio budistinių paminklų. Borobuduras pastatytas iš daugiau nei 2 milijonų akmens blokų. Tai masyvi simetriška stupa, „apaugusi“ nedidelę kalvą. Ji stovi ant kvadratinio 118 x 118 m pagrindo, ją sudaro 6 kvadratinės ir 3 apvalios terasos. Į viršų kyla ketveri laiptai, besibaigiantys gražiai dekoruotais vartais. Iš viršaus Borobuduras atrodo lyg didžiulė trimatė tantrinė mandala (simbolinis pasaulio modelis). Manoma, kad jo statytojai išpažino Vadžrajaną arba tantrinį budizmą. Kopimas į jo viršų – tai lyg simbolinis kosmosas, pradedant paprasta kasdienybe ir kylant dvasia aukštyn iki visiškos nirvanos – išsivadavimo iš šio pasaulio atgimimo rato. Sienos puoštos bareljefais, vaizdingomis šios minties iliustracijomis. Važiuojame į Džogdžakartą. Nakvynė viešbutyje.
6 diena.
Džogdžakarta. Hindi šventyklos.
Po pusryčių aplankysite Keratoną – puikų tradicinės architektūros pavyzdį. Tai sultonų rūmai, atspindintys džaviečių įsivaizduojamą kosmosą. Kiekvienas įėjimas, kiemelis ar medis turi simbolinę reikšmę. Greta ištyrinėsime Taman Sari ar dar kitaip vadinamą vandens pilį. Po pietų aplankysime dar vieną UNESCO paveldo objektą – Prambanan šventyklų kompleksą, kurio centre Šivos garbinimo vieta. Induistinė šventykla, surinkta lyg dėlionė iš sugriuvusių akmens blokų, be aiškaus žinojimo kaip gi atrodė tik pastatyta. Ir koks nusivylimas, kai po eilinio žemės drebėjmo tenka ir vėl atstatyti iš naujo. Prambanane, nors tai yra induistinės šventyklos, galima pamatyti daugybę budistinių simbolių (pvz. Šyva stovi ant lotoso pjedestalo – budizmo simbolio). Toks šių dviejų religijų susiliejimas būdingas ne tik Indonezijai – analogiški procesai stebimi ir Nepale, Kambodžoje, net Indijoje. Džogdžakarta garsėja sidabro dirbiniais, odinių lėlių šešėlių pasirodymais (wayang kulit) ir unikaliu batikos stiliumi (tekstilės puošyba). Vakare norintys (už papildomą mokestį) galės pažiūrėti tradicinį Ramajanos spektaklį, kažkada pasiskolintą iš Indijos epo, tačiau adaptuotą ir prigijusį Indonezijoje. Nakvynė viešbutyje.
7 diena.
Džogdžakarta – Bromo regionas.
Laikas išbandyti naują transporto rūšį – šiandien iš Džogdžakartos kartu su jus lydinčiu gidu vyksime į Mojokerto iš kur jau automobiliu pasieksime Bromo regioną. Kelionė užtruks, tad anksti eisime miegoti prieš ankstyvą kėlimąsi. Nakvynė viešbutyje.
8 diena.
Bromo vulkanas – Iljeno krateris.
Šiandien kelsitės labai anksti, kad spėtumėte pamatyti saulėtekį virš Bromo ugnikalnio. Jis yra jauniausias iš Tengero kalderoje esančių vulkanų (vulkanas vulkane), vienas aktyviausių ir taip pat vienas labiausiai lankomų ugnikalnių. Tikrai ne veltui – jo tobula forma supanti 700 metrų skersmens kraterį nepalieka abejingų. Grįšite į viešbutį nusiprausti ir papusryčiauti ir vyksite į Banjuvangi, esantį prie Iljeno kraterio. Nakvynė viešbutyje.
9 diena.
Iljeno krateris – Balio sala.
Po pusryčių vyksite į 2-3 val. treką aplink Iljeno kraterį – stebėsitės nuo sieros nusidažiusio ežero spalva, uosite gal ir ne visada malonius dūmus ir turėsite galimybę su siera paminkštinti savo odą. Sieros kasėjai čia prisikrauna krepšius ir kasdien sukaria daug daugiau kilometrų nei jūs… Vėliau vyksime į uostą ir keltu greitai persikelsime į Balio salą. Pažintį su ja pradėsime nuo jos kultūrinio centro – Ubudo, apsupto žalių ryžių laukų ir banguojančių kalnų. Būtent čia viešėjo Julia Roberts ir buvo filmuojamos kai kurios dramos „Valgyk, melskis, mylėk“ Elizabeth Gilbert biografinio romano motyvais scenos. Bet miestelis svarbus ne vien dėl Balio grožį visoje planetoje išgarsinusio kino. Jo pavadinimas kilo iš žodžio ubad, reiškiančio mediciną, vaistus. Ubudo apylinkėse auga tradicinėse Rytų šalių gydymo sistemose naudojamos vaistažolės. Nakvynė viešbutyje, įsikūrusiame greta pirmosios Ubudo šventyklos, ten kur susilieja dvi upės. Viešbutis įrengtas terasose, vienaaukščiai namukai apstatyti tradiciniais Balio baldais, o jauki augalų ir baseinėlių kupina aplinka vilios čia likti ilgiau.
10 diena.
Ubudas – diena su baliečiais.
Kokia gi kelionė be pažinties su vietiniais gyventojais ir jų gyvenimo būdu, tradicijomis bei maistu? Ryte su gidu apsilankome vietiniame maisto turguje. Čia gidas supažinsins su egzotiškiausiais vaisiais ir daržovėmis, prieskonių įvairove. Kartu nupirksime produktų, reikalingų maisto gaminimo pamokai. Tuomet sėdame į tradicinę transporto priemonę ir važiuojame į svečius pas baliečius. Tradiciniuose jų namuose galėsime stebėti jų kasdienį gyvenimą, susipažinti su vietos amatais: kilimų pynimu, medžio drožyba, piešyba, vietiniais muzikos instrumentais. Vaikščiojant po kaimo apylinkes jo gyventojai mums parodys kaip gamina kokosų vyną, kaip sėja ir augina ryžius. Aplankysime ir vietos mokyklėlę. Sugrįžus į baliečių namus – laikas tradicinio maisto gaminimo pamokėlei. Ką pasigaminsime – tą ir valgysime pietums. Po pietų laisvas laikas, tačiau veiklos tikrai netruks. Balio sala garsėja gausybe spa paslaugų – tad pasilepinti tradiciniu masažu yra būtina. Čia taip pat lengva pasimesti tarp daugybės parduotuvėlių, siūlančių tiek visur pritaikomus sorongus (skraistes), tiek atostogų drabužius, tiek meno dirbinius. Nuo seno Balis buvo pristatomas, kaip menininkų sala, tad rekomenduojame pamatyti vieną iš tradicinių Balio pasirodymų, pavyzdžiui, hipnotizuojantį Kecak. Jo metu 77 vyrai ritmingai kartodami žodžius če-ka če-ka praktiškai įeina į transą ir užburia visus žiūrovus. Nakvynė viešbutyje.
11 diena.
Ubudas – Tampak Siring – Kintamani – Sebatu – Ubudas.
Ši diena skirta šventykloms. Bali religija – adaptuotas hinduizmas. Jie garbina tuos pačius tris pagrindinius dievus – Brahma, Višnu ir Šyva – bet taip pat garbina ir aukščiausiąjį dievą – Sanghyang Vidi. Be šių dievybių, Bali gyventojai pripažįsta ir daugybę smulkių gamtos dievų ir dvasių. Jie tiki, kad dvasios yra visur – tai senosios animistinės religijos palikimas. Gerosios dvasios apsigyvena kalnuose ir atneša žmonėms sėkmę, o blogosios dvasios – demonai – gyvena jūroje ir atneša nelaimes. Dieną pradėsime nuo akmeninės Gunung Kavi šventyklos, pastatytos lyg vietos gyvenimo miniatiūra. Tada aplankysime Tampak Siring kaimelį, apsuptą kalnų ir šaltinių, o jo šventykla Tirta Empul skirta visoms blogoms įtakoms išvalyti. Dieną paįvairinsime aplankydami Baturo ugnikalnio kalderą ir ežerą. Pietums rekomenduosime Jums restoraną su gražiausiu vaizdu į šį įspūdingo grožio ugnikalnį. Po pietų tęsiame pažintį su Baliu ir lankome Gunung Kawi Sebatu šventyklą. Ši šventykla žymi sakraliais šaltinio vandens baseinais ir žydinčiais lotosais. Kasdien tūkstančiai žmonių ateina čia apsiprausti ir taip apvalyti savo sielas. Jei liks laiko, pakeliui sustosime pasigrožėti Tegalalango ryžių terasomis – vieno įspūdingiausių vaizdų saloje. Sugrįžtame į Ubudą. Nakvynė viešbutyje.
12 diena.
Balis – Makasaras – Tana Toraja.
Ryte skrisime į Sulavesio salą. Atskridę į Makasarą (Makassar) automobiliu toliau keliausime į Rantepao (~200 km), pakeliui aplankydami tradicinį Bugis kaimelį su mediniais namais ir sustosime prie Erotikos kalno. Nors kelionė trunka apie 8 valandas, tačiau už lango bėgantys vaizdai džiugins. Žodis toraja, vietine kalba reiškia kalvota. Torajos kultūra atsilaikė nuo aplinkinių genčių, tačiau XX a. pradžioje čia itin sustiprėjo olandų misionieriai, tad beveik visos senosios ceremonijos (išskyrus laidotuvių) sunyko. Jautis torajiečiams yra pagrindinis statuso simbolis ir yra neatskiriama ceremonijų dalis. Už jaučius čia galima nusipirkti žemės, o tarkim jautis-albinosas gali kainuoti ir 50 000 dolerių. Nepaisant vietinių tradicijų, krikščionybė čia taip pat daro didelę įtaką. Nenustebkite, kad pirmas klausimas susipažinus bus apie jūsų tikėjimą. Nakvynė viešbutyje Rantepao.
13 diena.
Tana Toraja. Keistos tradicijos.
Visą dieną lankysime įvairias vietas slėnyje. Vienas iš ryškiausių Tana Toraja simbolių yra mediniai namai – tongkonanai – vieni gražiausių ir įspūdingiausių mano matytų. Antropologai tvirtina kad jų forma kilo iš laivų, kuriais ši gentis atplaukė į Sulavesį, formos, na o kiti mano, kad jie simbolizuoja čia taip vertinamų bulių ragus. Labai dažnai ant tongkonano stogo iš palmių lapų pridygsta įvairių augalų, paparčių ir namai atrodo lyg gyvi. Kas kelis metus tokį stogą tenka keisti ir tai užtrunka iki pusės metų. Nenuostabu, kad torajiečiai kartais imasi juos dengti šiuolaikinėmis medžiagomis. Atskiri tokios pat formos namukai yra statomi laikyti ryžius ir kitas maisto atsargas. Kuo daugiau tokių namukų turi šeima, tuo ji turtingesnė. Tikrai stebina torajiečių siekis išlaikyti senąsias tradicijas – net ir statant naujus, modernesnius namus – stogo forma vis tiek išlieka tradicinė. Namo priekyje sukabinami šeimos suaukotų bulių ragai. Namai itin gražiai išraižyti ir primena kūrybingiausių meistrų medines dėžutes.Torajiečiai yra apsėsti mirties, bet ji čia ne tragiška gyvenimo pabaiga, o perėjimas į kitą, galbūt geresnį, pasaulį. Kad perėjimas būtų sėkmingas yra svarbu paaukoti kuo daugiau transporto priemonių – buivolų. Laidotuvių metu be buivolų aukojamos ir kiaulės. Dar iki XX a. pradžios gyvuliai buvo tiesiog aukojami, bet olandai, pasibaisėję tokiu resursų gadinimu, paskatino laidotuvių metu nesuvalgomą mėsą įdėti svečiams į namus ir išdalinti apylinkės vargingiesiems. Tad turtingo žmogaus laidotuvės tampa tikra puota visam kaimui. Kadangi vykstame „laidotuvių sezono“ metu, ir mes bandysime jas išvysti savo akimis – svečiai čia mielai laukiami. Nakvynė viešbutyje.
14 diena.
Tana Toraja. Keistos tradicijos.
Dar viena diena Tana Torajoje, pilna įspūdžių. Lemo, viena iš populiariausių laidojimo vietų Tana Torajoje atrodo lyg šveicariškas sūris su uolose iškaltomis skylėmis laidojimui ir su balkoniais laidojimo lėlėms tau-tau, kurios atstoja mūsiškus antkapius. Anksčiau šios lėlės buvo grubios, galėjai tik atspėti kokios lyties palaidotas žmogus, dabar meistrai padaro itin į mirusį panašias lėles, užtenka nusiųsti fotografiją ir meistras įvykdo užsakymą. Gaila, kad labai daug tau-tau buvo išgrobstyta, parduota turistams, tad kartais šeimos jas ima laikyti namuose.
Kitoje vietoje mediniai, gražiai išraižyti karstai yra pakabinami ant uolų arba laikomi natūraliai susiformavusiose didesnėse olose. Laikas ir gamta medį gadina, tad dažnai subyrėjus keliems karstams išlikę kelių mirusiųjų kaulai toliau laikomi kartu. Dar vienas laidojimo būdas yra skirtas kūdikiams, mirusiems iki kol jiems išsikala pirmieji dantys. Jų kūneliai yra suvyniojami į medžiagą ir dedami į specialaus laidojimo medžio ertmę. Tokia drevė uždaroma, o augantis medis absorbuoja kūną. Nakvynė viešbutyje.
15 diena.
Tana Toraja – Makasaras – Balis.
Šiandien paliksime Tana Torają ir grįšime į Makasarą, pakeliui dar užsukdami į Pare Pare. Vakarinis skrydis į Balį. Nakvynė viešbutyje.
16 – 17 dienos.
Sanuras. Poilsis prie jūros.
Mėgaujatės poilsiu prie Indijos vandenyno. Aktyviausieji galės pasirinkti įvairiausias vandens pramogas – plaukti žvejoti, nardyti, į gretimas saleles. Na, o gamtos mylėtojams galime parekomenduoti plaukiojimą su delfinais, kai galėsite ne tik paliesti, paglostyti šiuos nuostabius gyvūnus, bet net ir gauti iš jų bučkį. Balis gali pasiūlyti ne tik tai – raftingas, kopimas į ugnikalnius ir visos kitos įmanomos pramogos ir užsiėmimai, kuriems išbandyti gali neužtekti šių atostogų, o tai bus ženklas, kad verta čia sugrįžti dar kartą.
18 diena.
Sanuras – Denpasaras – skrydis namo.
Po pietų skrydis iš Denpasaro su persėdimais (Lietuvoje nusileisite kitą dieną).
Turizmo departamento išduoto pažymėjimo Nr. 15795.